rimasok rašė:Tuo, kad jei kalbame lietuviškai tai taip ir kalbėkime. Nenoras stengtis naudoti lietuviškus žodžius parodo visuomenės neišmanymą apie savo kalbos vertę.
O kalbant apie pašnekovų išraišką, tai tie patys turbūt buvo persikreipę ir kai atsirado žodis "žiniasklaida" vietoj "masinės_informacijos_priemonės".
Ir kaži kokia dabar būtų veido išraiška jei vietoj "vadybininkas", vėl panaudotume "krūtą" anglišką žodį "menedžeris"

Prieš 15–20 metų buvo madinga, bet dabar jau pradeda atrodyti juokingai.
Nereikia atsiprąšant subinėj sliekų ieškot. Prie ko čia kalbos vertė, jei kalboje tokių žodžių nėra ir buvę, o terminai sukuriami dirbtinai, pametant daikto prasmę.
Kuom "verpstė" susijusi su tarkim metalo apdirbimo staklėmis? Ar medžio. Juk net pats žodis turi bendrą šaknį nuo žodžio verpti.
Sutinku, kad yra daug terminų, kurie buvo sukurti, ir prigijo klaboje. Tai galioja ir vadybininkui ir žiniasklaidai.
Lygiai taip pat daug terminų neprigijo. Vaizduoklis, suklys, čiurkšlinis spausdintuvas ir pan. Oficialioje kalboje juos gal ir ęsame priversti naudoti, bet šnekamojoje monitorius ir liko monitorius, cdromas ir liko cdromu. Nes terminai - visiškos nesamonės.
Yra daugybė visiškai specifinių techninių terminų, kuriems jei ir sugalvos kažkokius terminus - jie neprigis nes nu nafik liežuvį laužyti, ir sukti galvą, apie ką čia pašnekovas šneka...